LSMUL Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje pacientų skaičius karantino laikotarpiu yra mažesnis nei iki jo, tačiau Skubiosios medicinos gydytojo Lino Darginavičiaus vadovaujama komanda su kiekvienu pacientu užtrunka kur kas ilgiau dėl būtinybės naudoti gausybę apsaugos priemonių ir dėl didesnio dėmesio kiekvienam iš pacientų. Be to, pastebimi ir dažnesni pacientų su įsisenėjusiomis ligomis atvejai. Apie pasikeitusias paciento kelio „pradines ir galines duris“ ir kaip sekasi „išplaukti“ iš COVID-19 viruso bei karantino sukeltos situacijos kalbamės su Skubios pagalbos skyriaus vadovu Linu Darginavičiumi.

Respublikinės Vilniaus Psichiatrijos ligoninės Psichologinio konsultacinio ir socialinės pagalbos skyriaus l.e.p vedėja, psichologė Ieva Vaskelienė pastebi, kad COVID-19 viruso pandemija egzistuoja pacientų pasaulėžiūroje, baimėse ir kliedesiuose, o pastarųjų turinys neretai priklauso nuo bendros situacijos Lietuvoje. Didžioji dalis žmonių visgi susiduria su paaštrėjusiomis nerimo, baimės emocijomis, stresu, panikos atakomis, todėl svarbu su jomis mokėti susivarkyti. Neišskirtiniai ir sveikatos priežiūros specialistai. Apie pandemijos ir karantino iškeltą emocijų puokštę, susitelkimo čia ir dabar pertraukėles bei visuomenės sveikatos būklę karantinui pasibaigus kalbamės su I.

Į Respublikinę Šiaulių ligoninę atvykęs kaip gydytojas rezidentas Marius Ellikas jau daugiau nei pusę metų vadovauja šios gydymo įstaigos Skubiosios medicinos pagalbos skyriui. Kovą kartu su kolegomis jam teko priimti pirmąją Lietuvoje pacientę, užsikrėtusią koronavirusu. Gydytojas neslėpė, jog tuomet jautėsi užtikrintai – dar iki pirmo nustatyto atvejo ligoninė buvo pasiruošusi priimti žmones, sergančius COVID-19. Vis dėlto iššūkių, net ir idealiai atlikus namų darbus, netrūksta iki šiol. Apie juos, psichologines duobes, motyvaciją dirbti ir paprasto „ačiū“ jėgą kalbamės su M.Elliku. –

Tai vieta, kur optimizmas privalo gyvuoti, kad ir kokie įvykiai drebintų pasaulį, nes čia prasideda mažojo žmogučio pirmos gyvenimo dienos. Kaip karantino metu gyvuoja legendiniai Prano Mažylio gimdymo namai, menantys dar tarpukario gimdyves? Kaip ir kitur, karantino laikotarpiu čia draudžiamas lankymas, o darbuotojai bei pacientės įleidžiami tik pamatavus kūno temperatūrą, dezinfekavus rankas, dėvint privalomas asmens apsaugos priemones. Šiuo metu čia šiek tiek mažiau medikų ir pacienčių, nes neteikiamos planinės ginekologinės ambulatorinės paslaugos ir neatliekamos planinės ginekologinės operacijos, kitaip paskirstytos darbo

Savanorystė jau pelnytai tapo šių laikų atsakingos ir pilietiškos visuomenės sinonimu, tačiau nepaprastas laikas ir karantine sukaustyta šalis iššaukia dilemas – ką reiškia savanorystė pasaulinės pandemijos akivaizdoje? Augant užsikrėtusiųjų COVID-19 virusu kiekiui Lietuvoje ligoninėse ir infekcinių ligų centruose pradėjo trūkti darbo rankų. Į klinikų pagalbos kvietimą atsiliepė ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentė Elija Januškevičiūtė, savanoriaujanti Vilniaus universiteto Santaros klinikų infekcinių ligų centre. „Didžiausias krūvis tenka būtent ten dirbantiems gydytojams ir slaugytojams, tai tiesiog smagu, kad sudarė sąlygas norintiems prisidėti

Gydytojai-rezidentai gyveno įprastą akademinį gyvenimą: skaitė teorinę literatūrą, praktiškai pažindinosi su savo pasirinkta specialybe gydymo įstaigoje. Tačiau šalyje paskelbtas karantinas sustabdė tai, kas jau buvo pažįstama. Ir gyvenimas netikėtai atnešė naujų patirčių. Šeimos medicinos gydytoja-rezidentė Eglė Astašauskaitė yra viena iš pirmųjų, pasisiūliusi savanoriškai padėti kovoje su šalį užklupusiu koronavirusu. Išreiškusi norą prisijungti prie Kauno Klinikinės ligoninės (KKL) Infekcinių ligų klinikos kolektyvo, netrukus ji vyko į Suvalkijos sostinę, Marijampolę, kur pagalbos rankų reikėjo kur kas labiau. „Sudėtingoje situacijoje svarbu prisiminti, kad

Visuomenė dar dirba iš namų, nors karantine, tačiau saugioje namų aplinkoje. Įdomu, kiek ilgai kiekvienas galėtume dirbti savo nuolatinį darbą, jeigu mus aprengtų kombinezonais ir uždėtų apsauginius respiratorius, nuo kurių rasoja akiniai ir lengvai trūksta oro? COVID-19 virusui pasiekus Lietuvą dalis medikų, dirbančių tiesiogiai su pacientais, priėmė sprendimą izoliuotis, siekdami apsaugoti savo šeimas ir artimuosius net nuo mažiausios galimybės užsikrėsti. Apie fizinį krūvį, intensyvią terapiją viruso akivaizdoje ir kaip ištverti saviizoliciją kalbėjomės su anesteziologijos – reanimatologijos rezidentu Vilniaus universiteto Santaros

Diena Šilutės mobiliajame patikros punkte prasideda 7.30 val. Gerai nusiteikusios, vis pajuokaudamos, rytiniam ritualui renkasi Šilutės ligoninės bendrosios praktikos slaugytojos  Danutė Vitkauskienė, Virginija Andrijauskienė ir klinikos laborantė Dovilė Tribičienė. Jos kasryt lenda į naujus apsauginius kombinezonus, apsimauna pirštines, kepures, užsideda respiratorius, akinius, antbačius… Atlieka daugybę kitų veiksmų, kad viskas būtų paruošta prieš įvažiuojant automobiliui. Ši 20 minučių trunkanti rytinė mankšta jas tarsi nuramina, padrąsina ir nuteikia nelengvam dienos darbui. Šios trys Šilutės ligoninės darbuotojos pacientus aptarnauja iš ryto, popiet jas

Šiuo sudėtingu laikotarpiu visas pasaulis atsigręžia į gydytojus, jiems dėkoja ir džiaugiasi jų atsidavimu. Šiandien pasiaukojimas ir pagalba žmogui įgauna dar didesnę prasmę. Medikas – herojus, turintis super galių? O gal tik paprastas žmogus – iš pašaukimo padedantis kitam? Noras padėti sergančiajam ar ištikus nelaimei nesvetimas ir savanoriams, šiuo sudėtingu laikotarpiu dirbantiems medicinos sistemoje. Jų entuziazmas, kantrybė ir brandus požiūris į pacientą negali nežavėti. Apie neatlygintiną pagalbą medikams ir įgimtą norą padėti silpnesniems siaučiant koronavirusui kalbamės su šių laikų ne

Herojai, kurių nenusipelnėme – posakis, gerai žinomas populiariojoje kultūroje, šiomis dienomis tampa ir medicinos darbuotojų bei pirmosiose linijose dirbančiųjų etikete. Ligoninės darbas kaip amžinasis variklis, nesustoja, o švyturėliai vis dažniau pasirodo gatvėse – paramedikus matome diena iš dienos, nesustojant ir rūpinantis kiekvienu visuomenės nariu. „Dabar, iškilus tokiai situacijai, kai vienintele pagalba liko medikai, visas dėmesys atsigręžė į juos,“ sako Augustas Kišonas, Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos vairuotojas, studentas ir netrukus – diplomuotas paramedikas. Su Augustu kalbėjomės, kiek iš tiesų herojiška