Kai skaitote šį tekstą, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto anesteziologijos-reanimatologijos rezidentė Jurgita Grigaitienė laiką leidžia su artimaisiais, kurių gyvai nematė daugiau nei du mėnesius. Pasaulyje prasidėjus koronaviruso pandemijai ji dirbo Londone, Karalienės universitetinėje ligoninėje, o pastarąsias dvi savaites laiką leido saviizoliacijoje, kuri privaloma visiems grįžusiems į Lietuvą iš užsienio valstybių. Pokalbio metu J.Grigaitienė ne kartą pakartojo frazę „labai daug“. Ši lakoniška frazė slepia neištartus skaičius – pacientų, užsikrėtusių koronavirusu, taip pat mirusių nuo jo sukeltų komplikacijų. Ši frazė skiria ir pašnekovės

Ukmergės ligoninės chirurgas, o pandemijai surakinus pasaulį ir COVID-19 skyriaus vadovas Nikas Samuolis karantino pradžią prisimins ilgai. Vos tik šalyje prasidėjus suiruitei dėl koronavirusinės infekcijos Nikas turėjo pasitraukti į 14-os dienų saviizoliaciją. Nors buvimas izoliacijoje kėlė pyktį ir erzino, tačiau šis laikas pasitrarnavo adaptuotis esamoje situacijoje ir pasiruošti kovai su dar tuo metu mažai žinomu virusu. „Tas saviizoliacijos laikas ir buvo sunkiausias.“ – prisiminęs karantino sukeltus iššūkius reziumuoja N. Samuolis. Plačiau apie emocijas saviizoliacijoje, pasiruošimą kovai su virusu ir išmoktas

Laisvėjant karantinui ir pilnėjant parkams, viešoms erdvėms, ligoninėse dirbantys medikai neatsipalaiduoja, o fiziniai ir psichologiniai sunkumai, kuriuos jiems tenka patirti, niekur nedingsta. Chirurgas, gydytojas Rimvydas Tumas, Respublikinės Panevėžio ligoninės dienos chirurgijos skyriaus vedėjas, o šiuo metu ir COVID-19 karantininio korpuso vadovas drąsiai sako, nežinantis, kada pradėsime gyventi kitaip, tačiau pozityvo nestokoja – „o kaip kitaip galime jaustis?“. Papasakokite, kaip gyvenate, kuo gyvenate šiandien? Gyvename dabar normaliai, tam tikrame ritme. Nuo tada, kai pradėjome dirbti su virusu, naktį iš kovo 16

Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubios pagalbos-priėmimo skyriaus, o dabar ir šioje ligoninėje veikiančio Karščiavimo klinikos Skubios pagalbos skyriaus slaugytojas Darius Adomavičius vadina save emocionaliu ir kolegas mėgstančiu pagirti žmogumi, todėl sunkiai išgyvena laikotarpį, kai draudžiamas socialinis kontaktas. Tačiau pripažįsta, kad nors Šiauliuose su COVID-19 viruso sukelta situacija kartu su kolegomis ir susitvarkė neblogai, bet pabaigos dar reikia palaukti. Pokalbio metu slaugytojas Darius atskleidė, kad nauja patirtimi tapo dalyvavimas kuriant  Karščiavimo kliniką, o karantino laikotarpiu ypač nustebino žmonių sąmoningumas ir palaikymas. Kaip

Medicina – viena iš tų profesijų, kurios atstovai kaip niekas kitas dažnai jaučia mirties buvimą šalia. Ypač dažnai tai patirti gali gydytojai, dirbantys reanimacijoje. Pasaulyje prasidėjus koronaviruso pandemijai, jų darbe sunkių patirčių tikrai nesumažėjo. Vis dėlto skųstis jie nežada. Priešingai – linkę pasidžiaugti tuo, jog nauja patirtis parodė, jog net ir nenumatytomis aplinkybėmis gydytojai sugeba rasti teisingiausius sprendimus. Apie darbą, kolegas, sunkiausias minutes ir motyvaciją tęsti veiklą kalbėjomės su Respublikinės Panevėžio ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus l.e.p. vedėju, gydytoju

Linksmas, nuoširdus ir atviras – toks įspūdis susidaro vos pusvalandį pabendravus su Ukmergės ligoninės gydytoju-psichiatru Donatu Miezenu. Kovo pabaigoje ši ligoninė tapo pirmuoju Lietuvoje Covid-19 infekcijos židiniu. Po kontakto su užsikrėtusiais pacientais ir gydytojais izoliuotis dviem savaitėm turėjo daugelis gydymo įstaigos medikų ir kitų medicinos darbuotojų. Tuo metu D.Miezenui teko palikti namuose žmoną ir du mažus vaikus ir išeiti į darbą, nežinant kada sugrįši ir ar neužsikrėsi koronavirusu. Slaugos skyriuose, kuriuose net ir uždarius Ukmergės ligoninę, liko pacientų, D.Miezenui teko

Nors žmonių, užsikrėtusių koronavirusu, Lietuvoje registruojama vis mažiau, naujų ligos židinių vis dar pasitaiko. Vienas jų neseniai buvo Respublikinėje Kauno ligoninėje. Tokios naujienos dažnai palydimos piktais komentarais, kurie, kaip sako šioje gydymo įstaigoje dirbanti gydytoja Vilma Ivanauskaitė-Sergejenko, skaudina medikus ir kitus medicinos darbuotojus. „Kartais apima neviltis, kai kas nors iš medikų suserga ir nenorėdamas, nežinodamas užkrečia kolegas, pacientus, o žiniasklaidoje pasipila piktų komentarų. Turbūt dažnas medikas paklausia savęs: „Dėl ko tada mes tiek stengiamės?“, – sako medikė. Kviečiame skaityti pokalbį

Baigiantis antrajam karantino mėnesiui, atrodo, visuomenė pradeda laisvėti, atsiverti, sugrįžti į paslaugas, tačiau nei viena medicinos sritis nebuvo sustojusi atokvėpiui. Nors atrodo, kad visos sritys susikoncentravo į viruso valdymą, pagalba, kuri turi būti teikiama nenutrūkstamai, pasilieka už užsklandos. Apie tai, kaip karantino metu prisitaikė psichiatrijos sritis ir ką tenka patirti kolektyvui karantino metu kalbėjomės su Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės gydytoju-psichiatru Kostu Matuzevičiumi. Gal galėtumėte papasakoti šiek tiek apie save, kaip gyvenate, kuo gyvenate? Aš esu Kostas Motuzevičius, esu psichiatras Respublikinėje

Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Bendrosios praktikos slaugytoja Rasa Savickienė yra viena iš Lietuvos medicinos darbuotojų, kuriai teko saviizoliuotis. Dėl rizikos grupėje esančių namiškių Rasa, kartu su dar keturiomis kolegėmis, 8 paras užsirakino darbo vietoje, Kraujagyslių chirurgijos skyriuje. Be įprasto darbo su ligoniais, vakarais valandos tirpdavo pokalbiuose ir dainose. Kaip atrodė neįprastos 8 paros ir kokios emocijos apėmė joms pasibaigus kalbamės su R. Savickiene.    Kaip atrodo Jūsų darbo diena? Kokius pasikeitimus pastebėjote nuo buvusių prieš karantiną?   Mano, kaip slaugytojos, darbas

Karantino metu jau išmokome, kad saugotis turime ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų – kad apsaugotume jautriausius ir labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius. Apie tai, kokią įtaką karantinas ir naujas, neištirtas virusas turi labiausiai saugomiems – onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams pasakoja Kauno klinikų Kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos sektoriaus vadovas, gydytojas onkologas-chemoterapeutas ir hematologas Domas Vaitiekus, dirbantis su pacientais, kuriems atliekamas kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos, kitaip vadinamos, kaulų čiulpų transplantacijos, ir onkologinėmis ligomis sergančiaisiais. Kaip jūsų darbą paveikė karantinas ir