Šiandieniniame pasaulyje, kuriame žinios yra pasiekiamos vos vienu mygtuko paspaudimu, kūrybiškumas tampa vienu svarbiausių konkurencinių pranašumų. Pasak komunikacijos agentūros „Ugdanti komunikacija“ vadovės Karolinos Barišauskienės, būtent kūrybinės kompetencijos leidžia žmonėms ne tik išsiskirti darbo rinkoje, bet ir greičiau prisitaikyti prie kintančių aplinkybių, spręsti sudėtingus iššūkius bei kurti vertę tiek verslui, tiek visuomenei.
Dirbtinis intelektas – pagalbininkas, bet ne kūrėjas
„Kūrybiškumas – tai ne tik meno pasaulio privilegija. Šiandien jis yra būtinas kiekvienam žmogui, dirbančiam su žmonėmis, idėjomis, problemomis ir jų sprendimais. Marketinge, pardavimuose, komunikacijoje – kūrybiškumas tampa ne atsitiktine sėkmės formule, o sisteminga kompetencija,“ – pabrėžia Karolina Barišauskienė.
Pasak jos, kūrybiškumas padeda ne tik generuoti naujas idėjas, bet ir mąstyti kitaip, kritiškai vertinti situacijas, greitai reaguoti į pokyčius ar klientų poreikius. Vis svarbesnis tampa gebėjimas matyti daugiau nei vienaip teisingą atsakymą – ieškoti kelių, o ne vieno sprendimo.
Barišauskienė pabrėžia, kad net ir moderniausios technologijos, įskaitant dirbtinį intelektą, negali pakeisti žmogaus kūrybinės galios: „DI gali padėti automatizuoti procesus, greitai sugeneruoti variantus, bet jeigu norime proveržio, emocijos, žmogiško ryšio – čia vis dar nepakeičiamas yra žmogus. Kūrybiškumas – tai ne tik idėja, bet ir intuityvus pojūtis, ką, kada ir kaip pasakyti.“
Kūrybiškumo ugdymas – tai procesas
Vadovaujama agentūros „Ugdanti komunikacija“, Karolina Barišauskienė nuolat dirba su organizacijomis, kurios siekia transformuoti savo vidinę kultūrą – įtraukti kūrybinius metodus į kasdienes veiklas, skatinti eksperimentavimą ir mokymąsi iš klaidų.
„Dažnai vadovai tikisi kūrybiškumo be saugios aplinkos, be laisvės, be leidimo suklysti. Taip neveikia. Kūrybiškumas žydi ten, kur yra pasitikėjimas, įvairovė ir skirtingų požiūrių sankirtos. Kūrybiškumas prasideda tada, kai darbuotojai jaučia, kad jų balsas išgirstas – net jei jis netradicinis“, – sako ji.
Kūrybiškumas – lavinamas kaip raumuo
Karolina Barišauskienė griauna mitą, kad kūrybiškumas – tik talentas ar įkvėpimo akimirka. Anot jos, tai lavinamas įgūdis. „Mes taikome kūrybiškumo ugdymo metodus ne tik dirbdami su kūrybinėmis industrijomis, bet ir su inžineriniais, technologiniais verslais. Net griežčiausiai struktūruotose srityse kūrybiškumas padeda atrasti naujas galimybes, optimizuoti procesus, sukurti didesnę vertę klientui.“
Vienas efektyviausių metodų – dizaino mąstymas. Tai struktūruotas kūrybiškumo procesas, kurio pagrindas – gilaus vartotojo poreikio supratimas, o tik po to – idėjų generavimas. „Dažniausiai didžiausia kūrybiška sėkmė ateina ne tada, kai sugalvoji ką nors gražaus, bet kai tiksliai supranti, kam ir kodėl to reikia“, – akcentuoja Barišauskienė.
Kūrybiškumas – Lietuvos konkurencinis pranašumas
Anot Barišauskienės, Lietuva, kaip maža, veržli šalis, turi visas sąlygas išnaudoti kūrybiškumą kaip konkurencinį pranašumą: „Mūsų stiprybė – greitis, gebėjimas prisitaikyti, žingeidumas. Jeigu dar pridėsime drąsos klysti, eksperimentuoti ir veikti kūrybiškai – būsime nenuspėjami ir stiprūs.“
Ji įsitikinusi – kūrybiškumas turėtų būti ugdomas visose švietimo grandyse, nuo mokyklos iki verslo lyderystės programų: „Tai įgūdis, kurio reikia ne tik darbui – jis padeda gyventi pilnavertį, drąsų, savarankišką gyvenimą.“